Straipsnio vaizdo įrašas:
Lietuvos Statybos Techninis Reglamentas (STR) yra įstatymas, kurio, kaip ir kiekvieno įstatymo, privalu laikytis.
Straipsnyje „Statybos techninis reglamentas stabdo pažangą“ jau rašiau, apie šio įstatymo dalyje STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ pastato apšiltinimui keliamus reikalavimus.
Deklaruojama, kad tai realūs, logiški, teoriniais skaičiavimais pagrįsti reikalavimai, kurių vykdymas užtikrins statomo ar renovuojamo pastato šiltumą ir ekonomiškumą.
Ką prognozuoja teoriniai skaičiavimai?
Teoriškai, pastato atitvarinių konstrukcijų šiltinimui panaudojus 20 – 25 cm storio tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnius, energinis pastato efektyvumas turėtų būti ribose 75 – 100 kWh/m2 per metus.
Ką rodo praktiniai rezultatai?
Praktiniai per kelis pastaruosius metus naujai pastatytų ar renovuotų pastaų šiltinimo ir jų ekonomiškumo ekspertizių rezultatai rodo, kad reto tokio namo energinis efektyvumas siekia 100 kWh/m2 per metus. Dažniausiai rezultatas viršija 150 kWh/m2 per metus. Išlaidos tokiam namui šildyti sudaro apie 1 €/m2 per mėnesį ir daugiau.
Daugelis gali pasakyti: „kalti statybininkai, palikę daug šiltinimo klaidų“.
Taip. Tai tiesa, kad be klaidų dažniausiai neapsieinama. Ir čia kyla logiški klausimai.
Kur dėti teorinius skaičiavimus, kurie sunkiai įgyvendinami ir neduoda norimų praktinių rezultatų? Ar nuo to, kad koneveiksime statybininkų aplaidumą ir nesąmoningumą, kam nors bus šilčiau?
Bet ar priežastys tik tame?
Praktiniai naujosios kartos sandaraus šiltinimo technologijos panaudojimo rezultatai rodo, kad tereikia namo stogą apšiltinti 15 cm sandarios naujosios kartos šiltinimo medžiagos sluoksniu (sienos apšiltintos tradiciniu 15 cm putų polistirolo sluoksniu), ir rezultatai pranoksta visus lūkesčius – išlaidos namui šildyti tesudaro 0,24 €/m2 per mėnesį.
Tokio namo energinis efektyvumas siekia apie 50 kWh/m2 per metus.
Taigi, šiltinimo sluoksnio storis beveik dvigubai mažesnis už tradicinį, šiluminė varža – taip pat (naujosios kartos sandariojo šiltinimo medžiagos šilumos laidumo koeficientas λ = 0,038 W/mK), o rezultatas – dvigubai geresnis.
Ar tai stebuklas?
O kur tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnių storių kontekste dėti Amerikos kompanijos „Architectural Energy Corporation“ praktinių tyrimų rezultatus, kurie akivaizdžiai įrodo, kad šiltinimo medžiagos sluoksniai, viršijantys 15-20 cm storį, yra neefektyvūs, nes praktiškai nepadidina šilumos išsaugojimo efektyvumo?
Taip, praktiniai naujosios kartos sandaraus šiltinimo technologijos panaudojimo rezultatai iš tikrųjų neįtikėtini. Kaip sako patys technologijos kūrėjai – per geri, kad iš karto patikėti.
Todėl ir aš ilgai nesiryžau pripažinti tokius rezultatus – dar ir dar kartą tikrinau ir pertikrinau. Dabar galiu tvirtai pasakyti – tai iš tikrųjų veikia. Rezultatai tikrai tokie.
Tai ne stebuklas.
Ir Jums nebūtina iš karto patikėti. Tikrinkit, ir įsitikinkit!
Siūlau visiems pozityviai ir geranoriškai mąstantiems specialistams konstruktyviai analizuoti ir bendradarbiauti, siekiant suteikti kiekvienam Lietuvos gyventojui galimybę gyventi šiltai ir ekonomiškai.
Įstatymų laikytis privalu. Bet privalu ir juos tobulinti, kad jie netaptų nelogiška našta, kaip tai atsitiko su statybos techniniu reglamentu.
