Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.
Koks kelias į šį tikslą yra pigiausias ir efektyviausias?
Vienoks atsakymas į šį klausimą būtų, jei mąstytume apie ilgalaikę perspektyvą ir ekonomišką gyvenimą, nuolat taupant energetinius resursus ir tausojant gamtą. Visai kitoks, siekiant trumpalaikės ekonominės naudos ir vadovaujantis nuostata „po manęs – nors ir tvanas“.
Pradėjus statybas visada išlenda daug nenumatytų reikalų ir problemų, todėl pinigų visada trūksta. Tokia situacija gali sugundyti, o dažnai ir sugundo, statybos metu pasirinkti pigesnius, bet ilgalaikiu požiūriu tikrai neracionalius sprendimus.
Statybos metu taupant pinigus ir nežiūrint į ateitį, dažnai pasirenkamos pigios tradicinės šiltinimo technologijos. Pavyzdžiui, dar ir šiandien naujai statomus ar renovuojamus namus bandoma apšiltinti keramzito ar putų polistirolo granulėmis, spaliais ar pjuvenomis, laisvai pilant jas į sienų oro tarpus ar ant denginio.
Nors pačios vientisos medžiagos (keramzito ar putų polistirolo) šiluminės varžos ir neblogos, bet naudojant tokias medžiagas birių granulių pavidalu, jos neturi jokios reikšmės, nes sušilęs oras lengvai cirkuliuoja tarp granulių, išnešdamas didžiąją dalį šilumos. Tai neleidžia pasiekti norimo rezultato.
Kokios tokio sprendimo pasėkmės?
Šiltinimo medžiagos, neužtikrinančios apšiltintų konstrukcijų sandarumo, negali sulaikyti konvekcijos būdu (su šiltu oru) netenkamos šilumos.
Ir net jeigu rasime būdų, kaip šiltinamą konstrukciją pirmiausia gerai užsandarinti, o po to užpilti biriomis šiltinimo medžiagomis, nuolatiniai šilumos nuostoliai vis tiek bus nemaži.
Taip yra todėl, kad tik stovintis ir niekur pasitraukti negalintis oras šiltinimo medžiagoje atlieka šilumos izoliavimo funkciją. O minėtu atveju, kondukciniu būdu šilumą gavęs apatiniuose birios medžiagos sluoksniuose esantis oras tarp granulių lengvai kyla į viršų ir pasišalina su visa gauta šiluma. Jo vietą užima šaltas oras ir procesas tęsiasi nenutrūkstamai. Aišku, tai geriau, negu šilto oro netekimas dėl didelio atitvarinių konstrukcijų nesandarumo, bet iki tikrai efektyvaus rezultato dar toli.
Bet tūlas lietuvis, ypač jau patyręs diskomfortą dėl prastai apšiltintų sienų ar denginio, po tokio šiltinimo gali pasidžiaugti, kad gyvena šiek tiek šilčiau ir dar pinigų sutaupė. Ir sunkoka susigaudyti, kad pinigai, sutaupyti naudojant pigesnę šiltinimo technologiją, bus „paleisti į orą“ per porą šildymo sezonų, o toliau virs nuolatiniu nuostoliu (plačiau apie tai skaitykite straipsnyje „Kaip dega pinigai”). Palyginti juk nėra su kuo.
Koks kitas kelias?
Naujausia sandariojo šiltinimo technologija dabar jau leidžia pasiekti maksimalių rezultatų bet kokių konstrukcijų šiltinime.
Dėl tokio šiltinimo oras negali pasitraukti ne tik iš apšiltintos patalpos, bet ir iš šiltinimo medžiagos porų. Būtent ši savybė suteikia naujausioms šiltinimo medžiagoms didžiausią efektyvumą. Ir nuostabu tai, kad sandarus šiltinimas naujausios technologijos pagalba galiausiai pasirodo pats pigiausias.
Kaip taip gali būti?
Sandariojo šiltinimo technologija leidžia sumažinti šiltinimo medžiagos sluoksnio storį sienoms iki 10-15 cm, o stogui ar perdangai – iki 15-20 cm. Dėl to sutaupoma ne tik pinigų šiltinimui, bet ir statybos lėšų, parenkant siauresnius namo karkaso ar stogo elementus.
Kitas sutaupymo šaltinis – šildymo sistemos supaprastinimas, parenkant mažesnio galingumo katilą ir mažesnį šildymo prietaisų skaičių.
Manau supratote, kad ir čia pasitvirtina senas priežodis: „šykštus moka du kartus“.
Renkantis pastato šiltinimo sistemą, verta atkreipti dėmesį ir į dar vieną aspektą.
Efektyviausia sandariojo šiltinimo technologija leis Jums ne tik nuolat taupyti savo pinigus ir šiltai gyventi, bet ir tausoti gamtą. Sudegindami mažiau gamtinių energetinių resursų (malkų, anglies, gamtinių dujų ar naftos produktų), mes ne tik mažiau alinsime gamtą, bet ir mažiau ją teršime degimo atliekomis, mažiau prisidėsime prie neigiamo „šiltnamio efekto“. Juk po mūsų čia liks gyventi mūsų vaikai.
Taigi, kokius namus ir kokią aplinką Jūs žadate palikti savo vaikams?
Panašūs straipsniai:
GAMO termoizoliacinės putos – galimybė šiltinti sandariai »
