Tie, kas perskaitė ar perklausė mano straipsnius ir reportažus, greičiausiai jau įsitikino, kad pastato šiltinimo esmė yra sandarumas, suderintas su racionalia varža.
Iki šiol aš kalbėjau apie sandarųjį šiltinimą, kaip apie pagrindinį šilumos išsaugojimo būste laidą. Bet mano ekspertizių praktika rodo, kad vien sandarusis šiltinimas dažnai pilnai neišsprendžia visų problemų, t. y. dažnai neužtikrina pilnai pakankamo būsto sandarumo.
Kur yra pabėgančio šilto oro ir įsiurbiamo šalto oro „greitkeliai”?
Tyrimai parodė, kad šiltas oras veržiasi iš pastato ne tik per atitvarinių konstrukcijų lygius plotus, bet ir per įvairias jų sandūras, kurios ir sudaro viso nesandarumo pagrindą. Dažniausiai šias sandūras pavyksta uždengti ir užsandarinti sandaraus šiltinimo technologijos pagalba, bet būste visada yra tokių vietų, kurios reikalauja ne šiltinimo, o ypač kruopštaus sandarinimo.
Kokios tai vietos? Pirmiausiai pažiūrėkite šį trumpą video, akivaizdžiai rodantį kai kurias iš šių problemų:
Štai pagrindinių oro „greitkelių” sąrašas:
1. Židiniai ir krosnys, neturinčios specialaus kapsulės sandarinimo ir leidžiančios patalpose esančiam orui patekti į dūmtraukį.
2. Sandūra tarp pamatų ir sienų. Ant betoninio pamato dažniausiai paklojama hidroizoliacija ir statoma siena. Šią sandūrą būtina atskirai sandarinti.
3. Nesureguliuoti ir prastai pagaminti langai. Oras cirkuliuoja per nesandarumus, esančius tarp rėmo ir varčios bei tarp stiklajuosčių ir stiklo paketų.
4. Nesandariai sumontuoti langai. Tai pasekmė to, kad lango rėmą įtvirtinančios montažinės putos prieš apdailą iš lauko ir iš vidaus neapklijuojamos specialiomis lipniomis sandarinimo juostomis.
5. Medinių stogo gegnių sandūros. Dažniausiai šiltinami ir sandarinami tik tarpai tarp gegnių. To nepakanka. Pati mediena oro praleidžia nedaug, bet sandūras ir plyšius gegnėse būtina atskirai sandarinti.
6. Iš pradžių, esant naujai apdailai, sandarumą gali duoti ir gipskartonio vidinė apkala, net jeigu atitvarinių konstrukcijų šiltinimas nesandarus. Bet po vieno – antro kūrenimo sezono dėl temperatųrų skirtumo ir pamatų sėdimo deformacijų gipskartonyje atsiradę plyšiai išleidžia labai didelius oro kiekius ir nepalieka vilčių būsto ekonomiškumui.
Ką daryti?
Į namo sandarinimą žiūrėkite kompleksiškai, panaudodami visas būtinas priemones pilnam sandarumui užtikrinti.
Panaudokite sandarųjį šiltinimą, užsandarinkite visus oro „greitkelius”, o tada būtinai atlikite pastato sandarumo testą (orinę termoviziją) .
Šis tyrimas akivaizdžiai parodys, ar oras dar randa nesandarumų, ir leis Jums užsitikrinti geriausią šilumos išsaugojimo rezultatą.
Tada galite drąsiai dėti vidinę apdailą ir gyventi šiltai ir ekonomiškai.
Aišku, neužmirškite taisyklių, kaip gyventi sandariame name (http://www.sandarusnamas.lt/kaip-gyventi-sandariame-name/).
