Nors aptariamas straipsnis ir parašytas beveik prieš 10 metų, bet problemos aktualios, deja, vis dar ir šiandien. Kviečiame skaityti, žiūrėti VIDEO įrašą ir diskutuoti!
Straipsnio video įrašas:
Interneto portale DELFI perskaičiau Ivonos Kucharevič ir Rasos Laukaitytės straipsnius (Šiluma – prabangos prekė?, Vidutinio buto savininkui šis šildymo sezonas kainavo 262-1150 Lt daugiau), kuriuose aktyviai analizuojamos priežastys, kodėl kiaurų daugiabučių gyventojams reikia tiek daug mokėti už šildymą ir kas dėl to kalčiausias.
Šiuo metu Lietuvoje daug diskutuojama šilumos kainų nustatymo teisėtumo tema.
Manau, kad per didelis dėmesys šiai problemai tik atitraukia dėmesį nuo esmės.
Pakeitus šilumos kainų skaičiavimo metodiką, žmonių išlaidos būsto šildymui ženkliai nesumažės. Jokia kainų skaičiavimo metodika šilumos nesutaupys.
Namus reikia ne tik renovuoti, bet ir tinkamai šiltinti
Privalome perorientuoti savo mąstymą nuo poreikio atpiginti šilumą į poreikį ją taupyti.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno pateiktais duomenimis, Lietuvoje kasmet daugiau nei 1 milijardas litų išleidžiama į orą dėl nesandarių ir neapšiltintų senos statybos namų.
O neapšiltintų namų gyventojai dažniausiai ieško ne galimybių kaip apšiltinti namus, o priežasčių, kodėl to padaryti negalima.
Kas ko ieško, tas tą ir randa.
Kokiai kategorijai priklauso jūsų būstas?
Šilumos suvartojimą daugiabučių namų ir kitų pastatų šildymui apsprendžia tų pastatų būklė.
Lietuvoje daugiabučiai pagal suvartojamą šilumos kiekį (kWh/kv.m) sąlyginai skirstomi į keturias kategorijas (Senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos namai, senos statybos renovuoti namai, naujos statybos kažkiek taupantys šilumą namai ir naujos statybos kokybiški namai).
LŠTA duomenimis tik 4,6 proc. visų daugiabučių yra ypač taupūs. Į šį skaičių, deja, ne visada papuola naujai statyti ir net neseniai renovuoti namai.
Kodėl?
Norint tradicinių šiltinimo technologijų pagalba užtikrinti šiltinamų namo konstrukcijų sandarumą, darbas turi būti atliktas nepriekaištingai. O tam reikalingas ypatingas šiltintojų sąžiningumas, sąmoningumas, atkaklumas ir sandarumo reikšmės supratimas, bei papildomi projektiniai sprendimai.
Faktai rodo, kad realiai tai nevyksta. Dažniausiai gautą šiltinimo rezultatą galima apibūdinti posakiu „Norėjom kaip geriau, o gavosi kaip visada“.
Todėl dėmesys vėl krypsta į naujosios kartos sandaraus šiltinimo technologiją, kurios pats principas eliminuoja galimybę šiltinti nesandariai.
Ar visiškas sandarumas gerai?
Tradiciškai kartu su sandarumo tema lygiagrečiai kyla klausimai.
Ar visiškas sandarumas gerai? Kuo tuomet kvėpuoja žmogus?
Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas Antanas Miškinis baiminasi, kad padidėjus patalpų sandarumui, „padidėja drėgnis ir angliarūgštės kiekis, nes butuose neįrengtos oro keitimo sistemos. Šiluma, be abejo, tausojama, tačiau kiek ir ar neblogėja gyventojų sveikata, valdžia nėra pateikusi jokios oficialios pozicijos ir patikimos informacijos“.
Juk valdžia taip pat nėra pateikusi jokios oficialios pozicijos ir patikimos informacijos, ką mums kasdien valgyti pietums. Ar tai reiškia, kad mes turėtume nutukti, susirgti, numirti?
Kiekvienas iš mūsų yra laisvas rinktis. Kiekvienas pats nuspręs, ką jam valgyti ir kuo jam kvėpuoti. Namų renovacija nenumato langų užkalimo ar draudimo įsirengti vėdinimo sistemą.
Mano išvados
Renovacija suteikia galimybę pagauti tuščiai švaistomą šilumą ir ją taupiai ir protingai valdyti, nekenkiant savo sveikatai.
Patogiausias laikas namų renovacijai neateis niekada. Visada atsiras 100 priežasčių, kodėl nepradėti.
Džiaugiasi tik tie, kurie ryžtasi. O kitiems belieka tik brangiai mokėti už šildymą, be perspektyvos sutaupyti.
